Darbo diena - done.
Pakeliui į darbą dingę stabdžiai - pataisyti (ačiū broliui).
"Mados infekcija". I diena - done. Jeigu ne publika, kurią smagu nužiūrinėti, laiko būtų gaila dar labiau.

Kaskart naktį grįžusi į kaimą negaliu nepaspoksoti į dangų - nerealus kiekis žvaigždžių. Nu bet tikrai. Atrodo niekada anksčiau jų tiek nemačiau. Ir taip kiekvieną kartą. Šiandiena ne išimtis.
Labanakt.

Sproginėjančios dienos

Aišku aš turėjau įtarimą, jog, kai tik pagaliau imsiuosi tinklaraščio "projekto", t.y. įspirsiu sau minkštąją ir padarysiu pirmą įrašą, nesvarbu kokį tiesiog pirmą... nebeturėsiu nei laiko, nei ūpo tai paversti bent šiokiais tokiais reguliariais pasirašinėjimais. Naujo darbo tempas (ačiū dievui, bent jau kolkas man patinka jie abu) suplakė visas dienas į sproginėjančių nuotaikų maratoną. Skutu toli gražu ne ilgąją distanciją, o ratu, kuris prasideda ir baigiasi kaime, virtuvėje. Ir šiandien plaudama virtuvės grindis eilinį kartą prisiminiau, kad ir vėl nieko neparašiau. Spyriau sau dar kartą ir užsiropščiau į antrąjį aukštą, kur laikinai (?) internetas "geresnis".

Kokia ten ta antraštė? Namų kvapai ir spalvos? Dienos vėlus vakaras kvepia kavos keksiukais - tik aš į kiekvieną keksą kyštelėjau po plytelę pieniško šokolado. Nerealūs ir tie originalai su kava bei aviečių uogiene, bet kadangi dienos kofeino norma jau išnaudota... iš tiesų, aš jau tiesiog tingėjau virti kavą.

O va apie spalvas tai visai patyliu. Kažkoks sienų, kurias mirtinai reikia perdažyti, rudai geltonos žolės (pošlykštis atspalvis nutirpus sniegui) ir totalios spintos depresijos chaosas. Liūdesys visiškas, nes kaip visada rengtis nėra kuo, ypač, kai pavasaris, o tiesiai iš darbo į "Mados infekciją". Aišku aš eisiu dirbti, bet, kad manoji tuštybė neliktų visiškai pamiršta pusę nakties vartysiuosi bandydama prisiminti/sugalvoti kokį nors swing out, sister tipo derinį :)

Užsimesiu dar bent kelis puslapius "Akmeninių klevų" prieš miegą (vakar net puslapio kampelį užlenkiau, ko jau šiukštu niekad niekad nedarau, perskaičiusi "Amžinai man knieti sujungti svetimą pavydėtiną tekstą su savo tikrove" (p. 162)).


Už durų knarks šuo. Katė šiąnakt nusprendė miegoti lauke.

Miesto diena. Penktadienis

Šalta ir anksti.
Pakeliui coffe inn'as ir pirma diena naujame darbe. Neapsisprendžiu dėl kavos...
- Apelsinų ir greipfrutų sulčių miksas?
- O, ačiū. Jūs taikli :)

Mėgaujuosi D. Levithan "Įsimylėjėlių žodynu", kai kavos užsuka du berniukai. Jiems tikrai ne daugiau trylika, o man taip jauku stebėti, kai barista viliojančiai gūžčioja antakiais, o anie trypdami pagal muzikos ritmą išsišiepia iki ausų ir užsisako ledinės karamelinės. Kai lauke ir taip minusas?  Tą rytą man patiko sužinoti, jog vaikinukai užsuko visai ne kavos, o tos improvizuotos gūžčiojančios šypsenos. Tuoj pusė devynių ir jie dingo.  Greičiausiai į mokyklą.

Stalelis šalia ruošiasi darbo pokalbiui. Dalijasi patyrimais. Nori "vizitinių ir statuso". Renkasi geresnius žodžius. Tada skambina. Skambučio tikslas - "susitarti susitikimą". Vienas iš jų šiandien ves mokymus.
Fone - mėtinė moka.


p. 78
disabuse, v.
atverti akis, veiksm. 

Man patinka mintis, kad saviapgaulė gali būti paneigta. Ir kad dažniausiai akys yra atveriamos įsitikinimams.

















Einu dirbti.