Savaitės laurai - naminiams makaronams

Šeštadienio vakarui angliavandenių pliūpsnis buvo suplanuotas vos ne prieš mėnesį (čia dar vienas iš pažadų naujiems metams - planuoti pirmyn, nerizikuojant pamiršti) ir tiems, kuriuos pakeliui į kaimą palaužė gripas jau nebebuvo kaip padėti - sveikuolių trio stojo prie geraširdės Aurelijos paskolinto aparato ir raitė gardžiuosius fettuccine. O sekmadienį jau peršoko ir prie lieknesniųjų - spaghetti...

Bet savaitė tai prasidėjo... antradienį Kulinarijos studijoje Čiop Čiop, kur mūsų puikioji Baltijos šalių ofiso komanda pasitiko Naujų metų iššūkius, planus ir idėjas... Darta kažkaip sugebėjo visame tame dalyvauti, gaminti, kramtyti ir dar visą krūvą skanių kadrų paruošti. Tokia jau ta mūsų šimtarankė komanda ir aš jais labai didžiuojuosi - kaip tik keliu taurę raudonojo už lengvą visų savaitgalį ir jėgų antplūdį ateinančiai savaitei.

Čin-čin už puikius kolegas ir ne prastesnį elnienos kepsnį ;) 

Užkandžiui itin suskaupę gaminome tigrinių krevečių flambee su viskiu ir peletrūnu bei kalafijorų kremu mousseline. Žinoma, aš tuo metu kaip virtuvės žiurkė-pelenė svogūnus kapojau ir oriai ašaras braukiau.

 

Šefas Marc D'erceville elnienos nugarinės paruošimo specifika dalijosi - pagrindinis patiekalas - elnienos nugarinė su raudonaisiais kopūstais ruoštais chereso acte bei garuose virtu romanesco

Tatjana į Chocolat Fondant švelniai įspaudinėjo avietes ;) Hmm...

Ketvirtadienį Agnė mane dar ir į Žiemos ekranų atidarymą paviliojo. Žiūrėjom Mari istoriją ir filmas toli gražu nebuvo geras, nors vakaro tai jis nepagadino ir, berods, dar tą pačią naktį googlinau kas ir kaip su tais itališkais makaronais, nes labai norėjosi, kad susiklostytų. O jau kai labai norisi, tai, visi žinom, jog paprasta nebūna ;) Plaukų fėjai pamojus penktadienį vakarojau kirpykloje, kol namų vyriškis medžiojo parduotuvėje - nepasisekė su tais 405D miltais nors tu ką! Šeštadienį aš dar antru dubliu perlėkiau visas eko, gourmet ir paprastąsias krautuves - nėra! O į maxim'ą gi dėl vidinių principų nežengiu, nors Aurelija iškart įspėjo, kad rasiu tų gerųjų makaroninių miltų.

Taigi pasta basic'as:

1 žmogui - 100 g makaronų

arba

100 g miltui - 1 kiaušinis ir žiupsnelis druskos

 Miltus persijojam su druska, padarome duobutę viduje, įmušam į ją kiaušinius ir šakute lengvai plakame trynius su baltymais stengdamiesi vis užkabinti miltų. Kai jau kiaušiniai susimaišo su tešla arba kai jau šakutė nepasisuka - prasideda minkymas. Dubenyje man tai buvo gana sudėtinga, tai išvertusi ant stalviršio stūmiau tešlą nuo savęs, sukau, vėl stūmiau (italai čia taip moko minkyti tarsi stumiant nuo savęs, tada pasukti tešlą 90 laipsnių kampu ir kartoti, kartoti, kartoti) ir taip beveik 15 min, kol gavau gumulą elastingos tešlos. Veikti tikrai buvo ką ir jėgos reikėjo, nes juk miltų prigimtį teko palaužti ir paprastuosius kvietinius paversti 405D ;)

Suvynioti į audinio gabalą ir sandariai uždaryti būsimieji makaronai dar valandą poilsiavo, o tada virtuvėje prasidėjo diskoteka:

Va taip ir būna, kai kartą per aštuonis metus užsuki į svečius ;) Tenka sukti, kočioti ir voluoti... Minkymu jau nenorėjau gąsdinti

Krykštavom kaip vaikystėje, o tada metėm juos į verdantį, gerai pasūdytą vandenį ir virėm 11 min, kol paruošiau padažą:

5 skiltelės česnako - sukapoti;

Sauja pasmulkintų juodųjų alyvuogių

Du valgomi šaukštai kaparėlių

Beveik stiklinė sukapotų graikinių riešutų

Šaukštas alyvuogių aliejaus

•  Įkaitintame aliejuje pakepinau česnaką (pora - trejetą minučių, kol pradėjo sklisti aromatas ir lengvai suminkštėjo);
• Subėriau riešutus ir maišydama pakepinau dar pora minučių;
• Galiausiai sukrito kaparėliai ir alyvuogės - pora pamaišymų, žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų. 

Beriam ant makaronų ir mėgaujamės labiau pagardu, nei padažu, bet pažadu apie jokį sūrį net nepagalvosite ;)

Mums buvo skanu ;)