Pats skaniausias quiche'as! Nu bet tikrai.

Kadangi priebėgomis esu įnikusi į My Paris Kitchen, tai receptas, be abejo, irgi iš D. Lebovitz repertuaro ir tiesiai nuo mūsų sekmadienio pietų stalo - kumpio, mėlynojo sūrio ir kriaušių kišas - idėjinis variantas to, kas Prancūzijoje žinoma kaip tarte salée. Kaip rašo David'as, salée, viename kontekste vartotinas kaip 'nešvarus', taip pat reiškia ir 'sūrus' ar 'pikantiškas'. Tarte salée iš principo yra gana riebus reikalas, todėl šiame recepte esanti kriaušė ir patraukė mano akį, nes, pasak šefo, būtent kieta (ne sultinga), gerai sunokusi kriaušė palengvina įdaro tekstūrą, o jos kuriama saldumo užuomina puikiai subalansuoja kumpio ir sūrio skonius. 

Iš visų mano gamintų - šis dviem balsais iš dviejų buvo pripažintas "oi, dar ir kaip neprastu". 

Tarte salée au jambon, au bleu, et aux poires.

Sviestinis pagrindas (plutelė):

• 140 g kvietinių miltų
• 55 g kukurūzų miltų
• 1/2 arbatinio šaukštelio druskos
• 115 g kambario temperatūros, kubeliais supjaustyto sviesto
• 1 didelio kiaušinio

Įdaras:

• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
• 6 askaloniniai česnakai (kaip kalbininkai liepia versti shallots, nors iš tiesų tai maži pailgi svogūnėliai), kurio mano virtuvėje buvo pakeisti 2 vidutinio dydžio svogūnais.
• Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų
• 1 didelė, sunokusi kriaušė (pageidautina iš kietųjų veislių serijos, kad nebūtų perdėm sultinga) supjaustyta kubeliais
• 130 g virto kumpio
• 375 ml grietinės
• 225 g kreminio (tepamo sūrio)
• žiupsnelis šviežiai tarkuoto muskato riešuto
• 4 dideli kiaušiniai
• 2 kiaušinių tryniai
• 150 g sutrupinto mėlynojo pelėsio sūrio arba Roquefort
• 2 valgomieji šaukštai sukapotų šviežių petražolių.

Pirmiausia paruošiame tešlą: abiejų rūšių miltus, druską ir sviestą išsukame dubenyje arba sudedame į virtuvinį kombainą (tešlos maišymo antgalis), įmušame kiaušinį ir maišome, kol tešla taps vientisa. Suformuojame tešlos kamuoliuką, apsukame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą bent 30 min (tačiau iš principo tešlą galime laikyti šaldytuve ir apie pora dienų).

Ant miltuoto paviršiaus tešlą iškočiojame ir išklojame ja kepimo popieriumi padengtą formą (28 cm skersmens - pats tas, nes mažesnei formai teks kiek storiau kočioti) ir paliekame ilsėtis, kol suruošime įdarą.

Į dubenį suberiame supjaustytą kumpį ir kriaušę.

Įkaitintame aliejuje apkepame sukapotą svogūną, pagardinę druska ir pipirais. Maždaug 5 min arba kol suminkštės ir taps vos permatomi (trukmė priklauso nuo to kaip smulkiai sukapoti svogūnus užteko kantrybės). Lengvai atvėsiname ir sumaišome su kumpiu ir kriauše.

Kitame dubenyje sumaišome grietinę, sūrelį, muskato riešutą, kiaušinius ir kiaušinių trynius (jeigu nenaudojate jokio elektrinio įrenginio - puikiausiai išplakti galite šluotele). Suberiam mėlynąjį sūrį, kumpio / kriaušių / svogūnų masę ir sukapotas petražoles.

Orkaitę įkaitinam iki 190 laipsnių.

Supilam paruoštą įdarą ant gerai pailsėjusios plutelės ir pašaunam į orkaitę 40-50 min (priklauso nuo jūsų naudojamų programų ir orkaitės išmanumo). Manoji, itin pavargusi, kepė 45 min sau vienai suprantamoje temperatūroje. Kad kišas pasiruošęs šokti lauk lengva pamatyti iš lengvai apskrudusių kraštelių ir tvirtai sukibusio įdaro - kyštelėkite medinį pagaliuką ir jeigu ištrauksite sausą - išvaduokite patiekalą iš orkaitės glėbio kuo greičiau.
Leidžiame atvėsti iki kambario temperatūros ir... pjaunammm, laužiam, kramsnojam. Žodžiu, nealkanaujam, kai tokie reikalai virtuvėje svečiuojasi. 

Nebandžiau, bet recepte rašo, jog puikiai tinka ir saujelė šviežio sukapoto peletrūno, mairūno, krapų, čiobrelių ar daržinių builių.

p.s. tikiuosi, kad čia vienas paskutinių įrašų su telefonine nuotrauka ;) Dar kiek tai žingsnių ir bus kiek kitaip. Čia pati sau pasižadėjau ;)